Šventė
Ech, kokia tai buvo šventė. Po dienos karščio atsipūsti leido minkšta vakaro vėsa. Mėlynių džemo spalvos danguje žiebėsi pirmos žvaigždės, o kalno papėdėje vinguriavo žvilgantis upės kaspinas. Palei kelią išsirikiavusios sargybai tujos tikrino svečius. Niekas neateis čia be kvietimo. O bilietą į šį aukštuomenės pokylį gavo tik išrinktieji. Pamažu rinkosi gražūs, kilmingi, elegantiški žmonės. Aš pirmą kartą pakliuvau į tokią puotą. Čia jau ne mūsų, jaunimėlio, šokiai-pokiai. Jau čiausi šiek tiek nerangi ir juokinga. Skolinta siaura šilkinė suknelė išryškino liauną figūrą, bet varžė judesius. Stengiausi per daug nejudėti, tik iš kampo viską stebėjau, klausiau ir uodžiau. Muziką keitė tostai, juokas ir vėl vingiavo dirigento vedama melodija. Niekas niekur neskubėjo. Baltais ir auksiniais balionais išpuoštas kiemas varžėsi su lemputėmis nubarstyta terasa. Lede ilsėjosi austrės ir kažkokie gyviai, apie kuriuos neturėjau jokio supratimo. Šampano taurėse į viršų šokio ritmu kilo burbul...
