Šventė

Ech, kokia tai buvo šventė. Po dienos karščio atsipūsti leido minkšta vakaro vėsa. Mėlynių džemo spalvos danguje žiebėsi pirmos žvaigždės, o kalno papėdėje vinguriavo žvilgantis upės kaspinas. Palei kelią išsirikiavusios sargybai tujos tikrino svečius. Niekas neateis čia be kvietimo. O bilietą į šį aukštuomenės pokylį gavo tik išrinktieji. Pamažu rinkosi gražūs, kilmingi, elegantiški žmonės.

Aš pirmą kartą pakliuvau į tokią puotą. Čia jau ne mūsų, jaunimėlio, šokiai-pokiai. Jaučiausi šiek tiek nerangi ir juokinga. Skolinta siaura šilkinė suknelė išryškino liauną figūrą, bet varžė judesius. Stengiausi per daug nejudėti, tik iš kampo viską stebėjau, klausiau ir uodžiau. Muziką keitė tostai, juokas ir vėl vingiavo dirigento vedama melodija. Niekas niekur neskubėjo. Baltais ir auksiniais balionais išpuoštas kiemas varžėsi su lemputėmis nubarstyta terasa. Lede ilsėjosi austrės ir kažkokie gyviai, apie kuriuos neturėjau jokio supratimo. Šampano taurėse į viršų šokio ritmu kilo burbuliukai. Savo vietą rado ir keisti tamsiai žali kokteiliai su agurkų šiaudeliais. Magėtų paragauti, bet deja, šį kartą turėjau išlikti visiškai budri. Tuo labiau, kad tikrai nenorėjau sužinoti, kokios spalvos dėmė pražystų, kokteiliui užtiškus ant mano lašišų spalvos suknelės. Ji nuostabiai derėjo prie mano juodų kaip sabalas plaukų, bet tikrai nepadėjo neišsiskirti. Jaučiau į mane nukreiptus žvilgsnius, todėl dar šiek tiek įtraukiau pilvą.

Vienas žvilgis deginte degino. Žydros akys, įrėmintos tankių juodų blakstienų, romėniška nosis ir tvirtas vyriškas žandikaulis. Užlindau už vazos. Taaaip, tikriausiai paraudau, jaudulys labai greitai atsispindi mano veide. “Atversta knyga“, sakydavo mano tėtis. “Lauk bėdos su tokiu gražuoliu“, pasakytų mama. Net tokiam šurmuly išgirdau savo širdį. Ji virpėjo ir veržėsi, daug drąsesnė už atsargias mintis. “Na jau, tik neįsimylėk“, grūmojo jos. “Jis ne tavo nosiai. Nesitikėk iš to nieko gero.“

“Ką čia veikia pasislėpusi gražuolė? Ima miegas?“ – Kimus balsas sušnibždėjo į ausį. Pašokau kaip pabaidyta kumelaitė, vos neišvartydama visko aplink. Ačiū Dievui, pagaliau atėjo mano “nusikaltimo“ bendrininkas. Kumštelėjau jam į šoną už tai, kad vėluoja ir iškart ėmėmės detaliai paruošto plano.